Prisipažink ar dar!
Televizijoje anksčiau buvo vaidybinis filmas, kurio stengiausi niekada nepamiršti. Tai visada buvo kažkokia žmogžudystės paslaptis, kurioje dalyvavo Charlie Chanas ar ponas Wongas ar ponas Moto. Matyt, Kinijos vyrai sukūrė puikius detektyvus. Man buvo keista, kad nė vieno iš jų niekada negrojo tikri kinų vyrai, bet man patiko visas „Whodunit“ filmas, kurį susmulkinta anglų kalba atliko vaikinai, apsimetę kinų akcentu.
Šie filmai paprastai prasidėdavo nužudymu, o vėliau būdavo įvykdomos žmogžudystės. Išgelbėti dieną būtų pakviestas Čarlis (arba vienas iš mažiau žinomų detektyvų). Policininkai manytų, kad jie kažkada viską suprato, ir sulaikė vaikiną. Jie pasodino jį į kambarį ir pradėjo tardymą. Atrodė, kad tardymas niekada taip gerai nevyko ir netrukus policininkas supyks. „Prisipažink arba aš ...“ kiltų grasinimai, kai policininkas bandė įbauginti įtariamąjį prisipažinti. Nebus išpažinties ir įtariamąjį paleido nusivylęs pareigūnas.
Čarlis ramiai vykdė tyrimą ir galiausiai surinko visus įtariamus smurtautojus į kambarį netoli nužudymo vietos. Jis pasakotų faktus byloje ir įtampa išaugtų. Žudikas netrukus padarė pertrauką, suprasdamas, kad buvo pagautas, ir užgesino šviesą. Neįsivaizduoju, kad tai kada nors nutiktų realiame gyvenime, tačiau tai buvo būdinga Charlie Chan pasaulyje. Šviesos vėl įsižiebdavo ir sukčius sulaikydavo. Čarlis visą laiką žinojo, kas tai yra, ir perspėjo policininkus, kad jie būtų pasirengę užgesus šviesai. Čarlis nė kiek nenustebo, kad žudikas išjungė šviesą, nes tai nutiko trijuose iš keturių paskutinių filmų. Tada, kai buvo sugautas nužudytas nusikaltėlis, jis prisipažins, apšviesdamas visus kambaryje esančius savo motyvus ir veiksmus. Prisipažinęs, jis buvo išvežtas į kalėjimą ir likusį gyvenimą arba praleido slameryje, arba už savo nusikaltimus gavo kėdę.
Atrodo, kad prisipažinimas yra greito, griežto bausmės pirmtakas. Vis dėlto tai yra gėda, nes tai yra svarbi mano dvasinės gerovės dalis. Dievas stengiasi atleisti mums mūsų nuodėmes, tačiau aš vis tiek sunkiai išgyvenu jam žodžius. Jis jau žino, ką aš padariau ir kodėl aš tai padariau. Bet vis tiek stengiuosi sulaikyti ir neleisti jam žinoti visos tiesos. Nėra priežasties nepasakoti visiems. Bausmė už mano paslėptus žiaurumus jau buvo skirta Kristui. Jis jau padarė mano laiką. Turiu tiesiog prisipažinti ir atgailauti.
Psalmė 32: 3-5
Kai atsisakiau išpažinti savo nuodėmę, mano kūnas švaistėsi ir aš visą dieną dejavau.
Dieną ir naktį tavo disciplinos ranka man buvo sunki.
Mano stiprybė išgaravo kaip vanduo vasaros karštyje.
Galiausiai išpažinau tau visas savo nuodėmes ir nustojau bandyti nuslėpti savo kaltę.
Aš pasakiau sau: „Aš prisipažinsiu savo maištą Viešpačiui“.
Ir tu man atleidai! Dingo visa mano kaltė.
Tai visiškai priešingas prisipažinimo senuose „Charlie Chan“ filmuose poveikis. Mano nuodėmės atleidžiamos, o mano kaltės nebėra.
1 Jono 1: 9
Bet jei išpažįstame jam savo nuodėmes,
jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums mūsų nuodėmes
ir apvalyti mus nuo visų nedorybių.
Mane galima apsivalyti. Išpažintis nuveda mane į vietą, kur nuoširdžiai dalinuosi su Dievu ne tik savo norais ir troškimais, bet ir silpnumu bei nesėkme. Nepretenduoju į tai, kas nesu. Aš neinu pas jį kaip į vaikiną, kuris nusipelno sėdėti už kojų. Man nereikia melstis kaip kokiam televizijos pamokslininkui, kai kalbuosi su juo. Aš galiu nunešti jam savo kovas ir problemas. Aš galiu paimti savo purvą ir nešvarumus. Jis mane išvalys. Neturiu priežasties bandyti nieko nuo jo slėpti ... KADA!
Dieve, atnešiu tau visus savo trūkumus ir nesėkmes. Mano gėda neprivers man nieko nuo tavęs slėpti. Aš atnešiu visa tai į jūsų šviesą. Išvalyk mane ir palaikyk švarą. Amen.
