Šokiai gyvačių duobėje.

Yra tokių, kurie pasinaudojo išlaisvinančia Jėzaus galia ir sukūrė sistemą, kurioje savo laisvę naudoja kaip pretekstą nusidėti. Kodėl neturėčiau laisvės daryti viską, ką noriu, man tai atleidžiama. Šis mentalitetas gali veikti akimirką, bet norint sukurti gyvenimą ir rutiną, atsiskleidžia vyro širdis. Šokti gyvačių duobėje galima tik tiek laiko, kol jos dar neįkandamos. Ką tada pasakysime? Ar toliau nusidėsime, kad malonė padidėtų? Jokiu būdų! Mes esame tie, kurie mirė nuodėmei, kaip galime joje ilgiau gyventi? Romiečiams 6: 1-2 Ant kryžiaus mums suteiktos malonės pakako apimti visas praeities, dabarties ir ateities nuodėmes. Bet tai niekada nebuvo skirta tapti pretekstu nuodėmei. Nuodėmės galia buvo nugalėta, tačiau nuodėmė nebus visiškai sunaikinta, kol priešas nebus įmestas į ugnies duobę ir nebus pastatytas naujas dangus ir nauja žemė. Kai Paulius rašo romiečiams, mums nereikia griebtis nuodėmės, kad įrodytume Dievo malonę. Jis tai parodė mums jau ant kryžiaus ir kai priėmėme jo atleidimą. Priimdami Jėzų kaip savo gelbėtoją ir atpirkėją, jo malonė pašalina nuodėmę, kurią mes jam suteikėme pašalinti. Mes priimame jo malonę, tačiau yra atvejų, kai mes laikomės nuodėmės ir ją nuslėpiame, bandydami nuslėpti nuo jo. Tos paslaptys, apie kurias „jam nereikia žinoti“, iš tiesų nėra slepiamos. Jei mes jų neduosime, tai tampa tarsi ertmė, ji gali mus iškart nevarginti, bet vieną dieną, jei negydoma, taps nepakeliamas skausmas, su kuriuo teks susidurti, jis bus apnuogintas. Jei nesusitvarkysime, pagunda gyventi nuodėmėje padidės. Prieš priimdami Jėzų, mes gyvenome pigiame motelio kambaryje, kai atidavėme savo gyvenimą jam, jis mus patikrino iš blusų apkandžioto motelio kambario ir patikrino 5 žvaigždučių viešbutyje. Tai kodėl tada reikalaujame grįžti į pigų motelio kambarį? Taip gali būti dėl to, kad ten jaučiamės patogiai, arba visi mūsų daiktai vis dar yra. Jėzus prašo, kad visa tai paliktume. Jis pažadėjo gyvenimą ir gyvenimą gausiai, turime nustoti kabintis į savo praeities dalykus, kurie mus nuo jo laikė. Tai nereiškia, kad turime pakeisti savo asmenybę, kad galėtume sekti Kristumi, mūsų unikalumas yra Dievo bruožas. Tačiau turime palikti visus dalykus ir bruožus, kurie verčia mus nusidėti. Norėdami naudoti seną klišę, turime paleisti ir paleisti Dievą. Paleiskite tuos dalykus, kurie mus sulaiko nuo naujo gyvenimo Kristuje, ir leiskite Dievui parodyti, kaip gyventi gyvenimą laisvėje. Savo pasirinkimu nenusivilsite. Skaitydamas šiandien klausiu tavęs, ar tu gyveni iš naujo ir žvaliai Kristuje? O gal bandote įtraukti savo seną gyvenimą, eidami pro tą pačią gyvačių duobę, kokia buvote prieš priimdama jo malonę? Gal dar nepriėmėte jo malonės, bet viską apie tai girdėjote ir norite. Tai gali būti jūsų pirmas kartas, kai girdite, kad Jėzus jus myli ir nori užmegzti ryšį su jumis. Bet kokiu atveju meldžiuosi, kad pamatytum Dievą tokį, koks jis yra, ir kad jis tave myli. Pasaulio kūrėjas tave myli ir užbaigė planą, kaip išvaduoti nuo nuodėmės. Tėve, šiandien meldžiuosi, kad tai skaitantys išeitų iš nuodėmės ir gyventų gyvenimą, skirtą vaikščioti su tavimi. Tai nėra lengva ir mes visi darome klaidų, tačiau nusprendžiame sekti jumis. Dėkoju už jūsų malonę ir tai, kaip ji išlaisvino tuos, kurie ją priima. Judėkite tarp savo žmonių, kad pasidalintumėte šia malone kitiems, pasakodami jiems apie jus ir pakviesdami į bažnyčią. Tiems, kurie tai skaito, kurie dar nėra patyrę jūsų meilės, meldžiuosi, kad ir šiandien jie jus patirtų tokius, kokie esate. Panaudok mane šiandien. Amen Ateik, prisijunk prie mano tinklaraščio 50 maldos dienų