Nerimo verbija

Jau anksčiau rašiau apie sakomo žodžio galią. Noriu pakalbėti apie kai kurių mūsų vartojamus žodžius, kurie riboja ir išlaiko nerimą keliančią mąstyseną.

Tam tikru momentu visi esame susidūrę su pažeminimu. Mes išsakėme pastebėjimą ar nuomonę ir mums pasakė, kad tai neteisinga. Mus vadino kvailais, erzino, kaip klydome. Daugelis iš mūsų su tuo susiduria mokyklos žaidimų aikštelėje, kai buvome jaunesni. Taip nutinka beveik visiems. Kai kurie iš mūsų grįžo namo, norėdami paguosti ar palaikyti, kad sulauktume dar daugiau kritikos. Per daugelį metų patirtą gėdą ir menką savivertę jaučiatės kaltas dėl to, kas esate. Toks jausmas, lyg nepavyktų savo šeimos ir savęs. Jaučiatės nieko nevertas, ir nors tai netiesa, žmonės ims su jumis elgtis taip, lyg būtumėte niekam tikę. Jie pradės vartoti žodžius su jumis kaip „pakankamai gerai“ arba „aš nežinau, ar jūs galite tai susitvarkyti“. Po kurio laiko jūs pasakote tuos žodžius sau ir tai sustabdo jūsų potencialą. Daugelį metų aš netrukdžiau pakelti atlyginimų, prisiimti daugiau atsakomybės, palaikyti sveikus santykius ir pozityviai žiūrėti į gyvenimą. Jaučiausi lyg nenusipelnęs tų dalykų, o savo ruožtu tai sukėlė manyje daug neramumų. Turėjau išsiugdžiusi save ribojantį elgesį ir saviribojantį žodyną.